suprastėti

suprastėti
suprastė́ti intr. 1. pasidaryti menkam, netikusiam: Tokie buvo geri miežiai, o dabar suprastė́jo, sulindo į žemę, nieko nebėra Pc. Visi keliai suprastė́jo Sb. Suprastėjo kai kurios prekės . 2. pablogėti, sumenkėti sveikatai: Ligonas suprastėjusi, vargu nemirs Šts. Oras keitas, koja anam suprastė[ja] Krš. 3. PnmA pasidaryti blogam, nedoram: Suprastė́s [vaikai] paaugę, įvelnės Krš. 4. Z.Žem mat. būti padalytam iš bendro daliklio (apie trupmenos skaitiklį ir vardiklį). \ prastėti; išprastėti; nuprastėti; paprastėti; suprastėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • suprastėti — vksm. Miẽžiai suprastėjo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • suprastėjimas — sm. (1) 1. rš → suprastėti 1. 2. Z.Žem → suprastėti 4. prastėjimas; suprastėjimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apnokti — 1 apnokti intr. 1. K, J truputį subręsti: Palinkę bąlantys rugiai svėrė žemyn apnokusias varpas rš. 2. apsitraukti, apmusyti, aptukti kuo: Altoriai nuo senumo apnokę, t. y. aptukę J. Apnokęs stiklas KI247. Kur gera šeimininkė, ten langai neapnokę …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsenti — intr. 1. Rtr kiek susenti, nusenti: Aš apsenaũ, t. y. apkaršau J. Apsẽnęs, bet dar nesenas Šts. Apsẽnusių žmonių yr Msn. Jau ir ta apsẽnus – pirma b[uv]o žvali Gs. Vienas apsẽnęs, kitas jaunas vyrukas Klvr. Kai mano tėtis apsẽno, aš parėjau …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvadaloti — apvàdaloti šnek. 1. tr. apteršti, apterlioti: Nei tu valgei, nei tu norėjai, tik apvàdalojai Plt. ║ aplamdyti, suniurkyti: Įkrito į arklių tarpą, ir apvàdalojo Grg. 2. refl. apsinešioti: Tokie anie apsìvadaloję, seni, tie rūbai Gršl. 3. refl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išgimti — išgìmti, sta (išgem̃sta), ìšgimė intr. 1. gimti nepanašiam į ką, atsitolinti (nuo giminės): Sūnus toks ìšgimė, t. y. atskirus nuo visų esti J. | refl.: Išsigimęs iš savo giminės I. 2. suprastėti, degeneruoti: Laukinis gyvulys, pavirsdamas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išpinti — išpìnti, ìšpina, išpynė tr. K 1. išardyti ką supintą, nupintą: Kol merga, tai kasos supintos, o kap ištekėjo, tai kasas išpynė dz. Išpinu kasas, pynius R43. Privylė mergelę, motulės dukrelę, išpynė kaselę, išbarstė rūtelę (d.) Lp. Kas tavo,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išprastėti — intr. Š 1. pasidaryti prastam, menkam, netikusiam: Kas čia yra, kad išprastėjo rugiai? Ėr. 2. pasidaryti negražiam: Vaikas išprastėjo augdamas, mažas buvo dailesnis Lk. prastėti; išprastėti; nuprastėti; paprastėti; suprastėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištrešėti — ištrešėti, ìštreša, ėjo intr. 1. Tv, Ms žr. ištrešti 1: Jau ne visos lentos lygios, – ištrešėję Rš. 2. prk. suprastėti, pasidaryti netinkamam, neveikliam: Jau nuo senystės ištrešė[jo] mano smagenys, nieko neatamenu Tvr. 3. prk. iškristi, išnykti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išviržti — 2 išvir̃žti intr. 1. išsigimti, suprastėti: Dabar visi daiktai sumenkėjo ir išviržo Blv. Šiandien jų ainiai išviržo ir begali lyginties nebent su vilku Blv. 2. kilti: Lieknų žvirblis yra išviržęs iš naminio ir dabar skirias nuo jo ir spalva, ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”